Dėl sąnariuose esančių skirtumų gliukozamino sulfato poveikis įvairioms kūno dalims gali būti skirtingas. Remiantis Oslo universitetinės ligoninės atliktu tyrimu, gliukozamino sulfatas nepasižymi pastebimu poveikiu gydant lėtinį nugaros skausmą. Tačiau, pasak vyriausiojo tyrimo autoriaus, šie rezultatai neturėtų nuvilti žmonių, kurie vartoja gliukozaminą esant kitiems osteoartrito tipams.
Naujasis tyrimas nustatė, kad gliukozamino sulfatas, nors ir būdamas veiksmingas kovoje su kelio ir klubo osteoartritu, visgi nėra ideali gydymo priemonė žmonėms, kurie kenčia apatinės nugaros dalies skausmus. Taip yra todėl, kad stuburo slanksteliai yra mažiau paslankūs (judrūs), negu kelio ar klubo sąnariai, kurie, aktyviai judėdami, skatina veikliųjų medžiagų apykaitą sąnario skystyje.
„Tyrimo rezultatai neturėtų nuvilti žmonių, kurie vartoja gliukozaminą esant kitiems osteoartrito tipams. Dėl sąnariuose esančių skirtumų gliukozamino sulfato poveikis įvairioms kūno dalims gali būti skirtingas, ir jis galbūt tikrai padeda daugybei žmonių, patiriančių kelio skausmus“, – sako vyriausiasis tyrimo autorius Philipas Wilkensas iš Oslo universitetinės ligoninės.
Tyrimą atliko Norvegijos Oslo universitetinės ligoninės mokslininkų grupė, vadovaujama chiropraktiko (manualinio terapeuto) Philipo Wilkenso. Tyrime dalyvavo 250 pacientų, besiskundžiančių skausmais apatinėje nugaros dalyje. Visiems jiems buvo nustatytas osteoartrito požymis – pažeista kremzlė aplink dalį stuburo. Osteoartrito atveju supanti kaulą kremzlė ties sąnariu įtrūksta, sukeldama patinimą ir skausmą bei apsunkindama judėjimą. Įrodyta, kad gliukozaminas sėkmingai gydo kai kuriuos osteoartrito tipus, ypač kelio ir klubo.
Pagerėjimas tarp gliukozaminą ir placebą vartojusių pacientų
Pusei minėtų pacientų buvo duodama standartinė gliukozamino sulfato dozė (1500 miligramų per dieną), o kitai pusei pacientų – placebo piliulės, tačiau nė viena grupė nežinojo, koks gydymo būdas jiems paskirtas. Pacientai vartojo piliules šešis mėnesius. Gliukozaminą ir placebą tyrimui parūpino bendrovė „Pharma Nord“.
Tyrimo pradžioje ir po šešių mėnesių pacientai užpildė klausimynus, atsakydami į klausimus apie juntamą skausmą. Praėjus dar šešiems mėnesiams po tyrimo pabaigos, pacientai buvo apklausti dar kartą. Remiantis jų vertinimais, abi pacientų grupės – ir ta, kuri vartojo gliukozaminą, ir ta, kuri vartojo placebą – pranešė, kad patiria mažiau problemų, susijusių su nugaros skausmu, negu tyrimo pradžioje.
Placebo efektas?
Taigi, remiantis tyrimo ataskaita, kuri paskelbta Amerikos medikų asociacijos žurnale („Journal of the American Medical Association“), nebuvo nustatyta jokio skirtumo pagal tai, kokias piliules pacientai gėrė: vartojusių placebą žmonių sveikatos būklė pagerėjo lygiai taip pat, kaip ir vartojusių gliukozaminą.
Iš dalies pacientų sveikatos būklė galėjo pagerėti dėl to, kad visiems jiems tyrimo metu buvo leista naudotis kitomis gydymo priemonėmis. Kita sveikatos pagerėjimo dalis, Wilkenso nuomone, galėtų būti siejama su placebo efektu.
Vis dar veiksminga priemonė prieš kelio skausmą
„Tyrimo rezultatai neturėtų nuvilti žmonių, kurie vartoja gliukozaminą esant kitiems osteoartrito tipams. Dėl sąnariuose esančių skirtumų gliukozamino sulfato poveikis įvairioms kūno dalims gali būti skirtingas ir jis galbūt tikrai padeda daugybei žmonių, patiriančių kelio skausmus“, – sakė Philipas Wilkensas naujienų agentūrai „Reuters Health“.
Šaltinis: Amerikos medikų asociacijos žurnalas („Journal of the American Medical Association“), internetinis numeris, 2010 m. liepos 6 d.
