Mūsų genai nusprendžia kiek vitamino D mums reikia

Nesunku pastebėti, kai automobilio kuro bakas ima tuštėti, tačiau nežinodami, kiek dar kilometrų galite nuvažiuoti, neturėtumėte nė menkiausio supratimo, kada jau yra būtina užsukti į degalinę. Naujojo suomių atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad panašiai gali būti ir su vitamino D kiekiu žmogaus organizme.

Kraujo tyrimo gali nepakakti vitamino D kiekiui organizme nustatyti. Norint sužinoti, kiek tiksliai šio vitamino reikia konkrečiam žmogui, reikia žinoti, kaip būtent to žmogaus organizmas reaguoja į šią maistinę medžiagą. Būtent čia reikėtų akcentuoti genų ir evoliucijos sąsajų reikšmę rezultatams.

Kada nors vėliau šis atradimas gali turėti įtakos bendrosioms sveikatos specialistų rekomendacijoms dėl vitamino D vartojimo patarimų žmonėms.

Priklauso nuo odos tipo

Paaiškėjo, kad skirtingas gebėjimas įsisavinti vitaminą D slypi žmogaus evoliucijoje ir siekia net senųjų europiečių laikus. C. Carlbergas ir jo mokslinė bendradarbė Andrea Hanel parašė apžvalginį straipsnį, kuriame apibūdino mūsų protėvius.

Tai buvo tamsią odą išsaugoję medžiotojai ir rinkėjai iš Afrikos, Anatolijos žemdirbiai ir šviesesnę odą turintys Jamnajos (Yamnaya) stepių klajokliai iš Ukrainos lygumų. Pasirodo, vitamino D poreikį lėmė jų odos spalva.

Speciali vitamino D diagnostikos priemonė

Carlbergas ir Haq savo tiriamuosius suskirstė į tris grupes: stipriai reaguojančius, vidutiniškai reaguojančius ir silpnai reaguojančius. Vitamino D kiekis tiriamųjų kraujyje nebūtinai parodė jų organizmo reakciją į vitaminą D. Būtent tada paaiškėjo genų ir odos tipo vaidmuo.

Vis dėlto, siekdami geriau perprasti bendrą vaizdą ir užuot stebėję vien vitamino D kiekio kraujyje rezultatus, šiedu tyrėjai sukūrė specialią diagnostikos priemonę, padedančią išmatuoti, kaip stipriai žmogaus organizmas reaguoja į vitaminą D.

Naudojantis minėta priemone, kūrėjų pavadinta „reakcijos į vitaminą D indeksu“, jiems pavyko nustatyti, kad 25 % tiriamųjų reakcija į vitaminą D buvo silpna. Dėl to, norint susilygiuoti su geriau reaguojančiais asmenimis, tiems ketvirtadaliui tiriamųjų reikėjo suvartoti daugiau tiriamosios maistinės medžiagos.